ISSN 1392 – 1320  "MEDŽIAGOTYRA"   2003  9 tomas  Nr. 1
Turinys 2003.03.24
 

Šiame numeryje spausdinami straipsniai, pristatyti XI Tarptautinėje Baltijos šalių konferencijoje "Medžiagų inžinerija Tribologija - 2002",Kaunas, Lietuva, 2002 m. lapkričio 14 - 15 d.

 
METALS, ALLOYS, COATINGS
 
J. Vilys, V. Čiuplys, A. Čiuplys, V. Kvedaras Paviršinio sukietinto sluoksnio gylio įtaka metalų mechaninėms savybėms

3

J. Navasaitis, A. Jutas, A. Žiliukas, V. Leišis, J. Mockaitis, G. Žaldarys, N. Meslinas Suvirinamosios geležies mikrostruktūros ir mechaninių savybių tyrimas 9
M. Hajkowski, Z. Ignaszak, P. Mikolajczak Eksperimentiškai nustatytas ir apskaičiuotas Al-Si lydinių liejinių temperatūros gradientas a -fazės augimo metu 13
I. Lukošiūtė, J. Aniūnienė, R. Levinskas Metalų fosfatavimas lengvai nuplėšiamomis polimerinėmis dangomis 17
M. Besterci, O. Velgosova, L. Kovač, F. Lofaj Kompozitų Al-Al4C3 superplastinio deformavimo analizė 22
D. Serdjuks, K. Rocens Mišrus plieno ir anglies pluošto tipo kompozitas 27
R. Bendikienė, S. Chodočinskas, N. Keršienė Legiruoto paviršinio sluoksnio dilumo tyrimas 31
K. Brinkienė, R. Kėželis, L. Pranevičius, D. Milčius, A. Baltušnikas, V. Mėčius Plazmos proceso parametrų įtaka YSZ dangų mikrostruktūrai 35
C. Fangauf, V. Wollesen Papildomi dinaminiai radialinių sandarinimo žiedų vertinimo bandymai 40
A. Wolynski Plieno cilindrų paviršiaus regeneruotų sluoksnių aplydymas lazeriu 47
L. Kommel, E. Kimmari Boro karbidų kermetų trinties ir dėvėjimosi pokyčiai priklausomai nuo struktūros 51
A. Žunda, V. Jankauskas, J. Padgurskas, N. Lapienis Kompozicinių paviršių nedilumo efekto galimybių tyrimas 54
M. Gawliński, Z. Kasprzyk Veleno paviršiaus šiurkštumas ir jo įtaka radialinio sandarinimo žiedo briaunos dilimui 58
K. Tiškevičius, J. Padgurskas, I. Prosyčevas Neabrazyvinio antifrikcinio trinties paviršių baigiamojo apdirbimo tyrimas 62
W. Sułek, A. Bocho-Janiszewska Ličio tepalo, kurio sudėtyje yra vario, cinko ir mangano 8 -hidroksikvinolino antifrikcinės ir atsparumo dilimui savybės 68
 
POLIMERAI IR KOMPOZITAI
D. Milašienė, V. Jankauskaitė, R. Arcišauskaitė Laminuotos odos sluosnių itempių relaksacijos prognozavimas

73

J. V. Gražulevičius, A. E. Barkauskas, G. Buika, I. Juodeikienė, D. Minelga Silicio organiniais junginiais modifikuotos polivinilacetatinės dispersijos struktūra ir klijuotiniai sujungimai

80

G. Shulga, T. Betkers, J. Klyavinsh Trigubo kopolimerų komplekso medžio polimero pagrindu taikymas gaminant lignoceliuliozės kompozitus

83

A. Žukas, R. Mačiulaitis Polimerinių bituminių stogo dangų su šilumine izoliacija degumo bandymai

88

 
KERAMIKA IR STIKLAS
J. Šadauskienė, J. Ramanauskas, V. Stankevičius Hidrofobizuojančiųjų medžiagų įtaka apdailos plytų mūro vandens įgėriui ir džiūvimui

94

L. Kommel, R. Veinthal, E. Kimmari

Struktūros formavimasis ir savybių kitimas termiškai apdorojant boro karbidų kompozitus

94

R. Norvaišienė, R. Miniotaitė, V. Stankevičius

Klimato ir oro taršos poveikis pastatų fasadams

102

A. Gailius, D. Žukauskas

Betono struktūros defektų tyrimas infraraudonųjų spindulių spektro analizės metodu

106

 
TEKSTILĖS MEDŽIAGOS
 
V. Sidabraitė, V. Masteikaitė Audinių anizotropiškumo įtaka kritumui

111

D. Petrulis Netankaus siūlo modelio užpildymo santykio ypatumai

116

S. Petrulytė Sudėtingos sandaros fasoniniai siūlai: teorinė ir eksperimentinė analizė

120

A. Olšauskienė, R. Milašius Audinio laidumo orui priklausomybė nuo jo akytumo ir įtemptumo rodiklio j

124

 
MATAVIMO METODAI
A. Bezazi, A. El Mahi, J.-M. Berthelot, A. Kondratas Kryžmiškai armuotų laminatų elgsenos lenkiant tyrimas. II dalis. Ciklinio varginimo bandymas

128

I. Prosyčevas, A. Motuzas, R. Vaisvalavičius, V. Grigaliunas Skenuojančiojo elektroninio mikroskopo taikymas dirvožemio smulkiadispersei frakcijai tirti

134

J. Vobolis, M. Aleksiejūnas Medienos mechaninių savybių tyrimas rezonansinių virpesių metodu

139

A. Popov, T. Borisova Kai kurios lašo tūrio metodo galimybės tiriant vandens ir alyvos fazių ribą: adsorbciją ir išsiskyrimą

144

 
Straipsnių referatai

Paviršinio sukietinto sluoksnio gylio įtaka metalų mechaninėms savybėms

J. Vilys* , V. Čiuplys, A. Čiuplys
Metalų technologijos katedra, Kauno technologijos universitetas, Kęstučio g. 27, LT-3004 Kaunas
Autorius susirašinėjimui: tel.: 8-37-323758; fax.: 8-37-323461. E-pašto adresas: ojvilys@one.lt  (J. Vilys)
V. Kvedaras
Technologinių procesų katedra, Klaipėdos universitetas, Bijūnų g. 17, LT-5802, Klaipėda

Seniai žinoma, kad statiškai tempiant KCT gardelę turinčio metalo bandinius susidaro takumo aikštelė. Tačiau visos šio reiškinio priežastys nėra iki galo suprastos ir dabar. Daugumos ankstesnių teorijų, paaiškinančių takumo aikštelės atsiradimą, trūkumas buvo tas, kad nebuvo atsižvelgta į tai, jog plastinė deformacija tempiamo bandinio centre ir paviršiuje vyksta skirtingai. Paviršinio sluoksnio įtaka metalo elgsenai priklauso ne tik nuo metalo savybių, anglies kiekio jame, bet ir nuo irimo stadijos. Todėl svarbu gauti naujų eksperimentinių duomenų apie paviršinio sluoksnio įtaką bendram irimo procesui. Plastinės deformacijos procesų periodiškumas ir stadijiškumas statiškai tempiant metalus su KCT gardele turi būti nagrinėjamas atsižvelgiant į deformavimo metu besikaupiančius pažeidimus. Straipsnyje nagrinėjama statinio tempimo kreivė, temperatūrai viršijus kritinę trapumo temperatūrą Tx. Šiuo atveju irimo procese skiriami į įtrūkimų atsiradimo ir jų plitimo periodai.

Paviršinio sluoksnio įtaka metalo mechaninėms savybėms padidėja, jeigu technologiniais sumetimais jis yra sukietinamas. Šiame darbe nagrinėjama, kaip paviršinio sluoksnio sukietinimas veikia plieno 35??, turinčio KCT gardelę, mechanines savybes ir kaip priklausomai nuo sukietinto sluoksnio storio ir apspaudimo laipsnio keičiasi tempimo kreivės forma.

Darbe aprašyti reiškiniai, susiję su paviršinio sluoksnio sukietinimu, jo sąveika su nedeformuota centrine bandinio dalimi, paviršiniame sluoksnyje atsiradusiais liekamaisiais įtempiais ir anglies kiekiu pliene. Gauti rezultatai patvirtina hipotezę, kad takumo aikštelės atsiradimas arba išnykimas susijęs su sukietintu kritinio storio paviršiniu sluoksniu.

Abstracts in English

 Pilnas tekstas
Full text


Suvirinamosios geležies mikrostruktūros ir mechaninių savybių tyrimas

J. Navasaitis, J. Mockaitis, G. Žaldarys
Metalų technologijos katedra, Kauno technologijos universitetas, Kęstučio g. 27, LT-3004 Kaunas
A. Jutas* , A. Žiliukas, V. Leišis, N. Meslinas
Stiprumo ir irimo mechanikos centras, Kauno technologijos universitetas, Kęstučio g. 27, LT-3004 Kaunas
* Autorius susirašinėjimui: tel.: 8-37-322830; fax.: 8-37-324108. E-pašto adresas: audrius.jutas@centras.lt (A. Jutas)

Šimtmečiais iš suvirinamosios geležies buvo gaminami įvairūs dirbiniai: viela, vamzdžiai, strypai ir kt. Daug kur ją naudojo ir architektūroje. Pasirodo, 1910 m. Šilutėje pastatyto tilto dalys taip pat buvo pagamintos iš suvirinamosios geležies. Ruošiantis tiltą restauruoti, buvo atlikti suvirinamosios geležies mikrostruktūros ir mechaninių rodiklių tyrimai. Jų rezultatai skelbiami šiame straipsnyje.

Tyrimais nustatyta, kad tilto metalinės dalys yra pagamintos iš suvirinamosios geležies, turinčios vos 0,01 % anglies ir labai mažai kitų elementų (Si, Mn, Ni, Cr, Mo, S ir kt.). Pažymėtinas nemažas fosforo (apie 0,15 % ) ir vario (apie 0,1 % ) kiekis. Nustatyta, kad geležyje gana daug yra fajalito šlako, sudarančio net apie 2,5 % bendrosios masės. Ištįsę ir tolygiai išsidėstę šlako intarpai metalinėje (feritinėje) matricoje turi nemaža įtakos geležies mechaniniams rodikliams, o ypač jos plastiškumui. Statinio stiprumo bandymai parodė, kad Šilutės tilto suvirinamosios geležies stiprumo charakteristikos yra panašios kaip šiuolaikinių mažaanglių plienų, turinčių apie 0,1...0,15 % C. Straipsnyje taip pat pateikiami ir elektrolankinio šios geležies suvirinamumo rezultatai, gauti atliekant smūginio tąsumo bandymą.

Abstracts in English

 Pilnas tekstas
Full text


Eksperimentiškai nustatytas ir apskaičiuotas Al-Si lydinių liejinių temperatūros gradientas a -fazės augimo metu

M. Hajkowski* , Z. Ignaszak, P. Mikolajczak
Poznań University of Technology, ul. Piotrowo 3, 60-138 Poznań, Poland
* Autorius susirašinėjimui: tel.: + 48-61-6652459; fax.: + 48-61-6652217. E-pašto adresas: mieczyslaw.hajkowski@put.poznan.pl   (M. Hajkowski)

Tiriamas skaitmeninis AlSi8,7 lydinio liejinių kietėjimo modeliavimas. Skaitmeninio modeliavimo rezultatai lyginami su eksperimentiniškai nustatytu temperatūros gradientu ir atskirų zonų kietėjimo trukmėmis. Skaitmeninis modeliavimas atliktas naudojantis PAMCAST Simulor programa. Straipsnyje pateikti liejinių temperatūros gradiento a -fazės augimo metu tyrimų rezultatai.

Abstracts in English

 Pilnas tekstas
Full text


Metalų fosfatavimas lengvai nuplėšiamomis polimerinėmis dangomis

I. Lukošiūtė* , J. Aniūnienė, R. Levinskas
Lietuvos energetikos institutas, Breslaujos g. 3, LT-3035 Kaunas
* Autorius susirašinėjimui: tel.: 8-37-401906; fax: 8-37-351271. E-pašto adresas: ilukos@isag.lei.lt  (I. Lukošiūtė)

Ištirta fosfatuojanti polimerinė kompozicija, sudaryta iš poliamido (PFE 2/10) tirpalo, kuriame yra įvairių fosfatuojančiųjų priedų, korozijos inhibitorių ir antiadhezyvų.

Darbo tikslas - ištirti juodųjų metalų fosfatavimą lengvai nuplėšiamomis polimerinėmis dangomis, įvertinti susidariusių fosfatinių plėvelių apsaugines antikorozines savybes ir nustatyti jų įtaką dažų adheziniam stipriui.

Teoriškai pagrįstos ir eksperimentiškai patvirtintos nuplėšiamomis polimerinėmis dangomis metalo paviršiuje suformuotų fosfatinių plėvelių apsauginės savybės. Nustatyta ir pasiūlyta optimali fosfatuojančios polimerinės kompozicijos sudėtis. Kompoziciją rekomenduojama naudoti ilgalaikei juodųjų metalų apsaugai nuo korozijos ir konservavimui sandėliavimo laikotarpiu.

Abstracts in English

 Pilnas tekstas
Full text


Kompozitų Al-Al4C3 superplastinio deformavimo analizė

M. Besterci, L. Kovač, F. Lofaj
Institute of Materials Research, Slovak Academy of Sciences, Watsonova 47, Košice 043 53, Slovakia
O. Velgosova*
Faculty of Metallurgy, Technical University, Letn? 9/A, Košice 04200, Slovakia
* Autorius susirašinėjimui: tel.: + 421-55-6338115; fax.: + 421-55-6337105. E-pašto adresas: velgos@hfnov.hf.tuke.sk   (O. Velgosova)

Buvo tiriama kompozitų Al-Al4C3, turinčių skirtingą frakcijos Al4C3 kiekį, deformacija esant skirtingoms temperatūroms (293 – 723 K) ir skirtingiems deformavimo greičiams (2,5× 10–5 s–1 iki 1× 10–1 s–1). Kai temperatūra siekia 673 – 723 K, o deformavimo greitis lygus 10–1 s–1, plastiškumas gerokai padidėja. TEM analizė rodo, kad tai atsitinka dėl dinaminės grūdelių poligonizacijos, grūdelių slydimo ir sukimosi, dalinės rekristalizacijos ir dislokacinio valkšnumo. Tai yra žinoma kaip įtempių sukeltas dinaminis atsistatymas. Padidėjus antrinės fazės tūriui tiriamame kompozite, deformacijos mechanizmas pasikeičia nuo grūdelių ribų slydimo link grūdelių sukimosi.

Abstracts in English

 Pilnas tekstas
Full text


Mišrus plieno ir anglies pluošto tipo kompozitas

D. Serdjuks* , K. Rocens
Institute of Structural Engineering and Reconstruction, Riga Technical University, Azenes 16, LV-1048 Riga, Latvia
* Autorius susirašinėjimui: tel.: + 371-70-89284; fax.: + 371-70-89284. E-pašto adresas: bri@bf.rtu.lv  (D. Serdjuks)

Naudojant plieno ir anglies kompoziciją galima gauti mišrų kompozito pluoštą. Šis pluoštas gali atlaikyti didesnius įtempius nei anglies kompozito pluoštas, bet jo laikomoji galia, palyginti su plieno pynėmis, yra mažesnė.

Mišri kompozito pynė turi tris sluoksnius: anglies pluošto kompozito pynės šerdį (CFCC), stiklo pluoštu armuotą plastmasę (GFRP) ir plieno vielų pluoštus. CFCC šerdis ir plieno vielų pluoštai atlaiko tempimo apkrovą, veikiančią eksploatacijos metu. GFRP funkcija - paskirstyti plieno vielų pluoštų skersinį gniuždymą anglies pluošto šerdyje ir atlaikyti tempimo apkrovą.

Plieno ir anglies tūrių frakcijos nustatomos darant prielaidą, kad avarijos metu, kai anglies pluošto įtempiai viršija nustatytą ribą ir šis pluoštas trūksta, plieno pluoštas turi atlaikyti pynės tempimo įtempius.

Mišraus kompozito darbo principas iliustruojamas atskiros pynės pavyzdžiu. Parodyta galimybė mažinti pynės laikomąją galią.

Abstracts in English

 Pilnas tekstas
Full text


Legiruoto paviršinio sluoksnio dilumo tyrimas

R. Bendikienė* , S. Chodočinskas, N. Keršienė
Metalų technologijos katedra, Kauno technologijos universitetas, Kęstučio g. 27, LT-3004 Kaunas
* Autorius susirašinėjimui: tel.: 8-37-323875; fax.: 8-37-456472. E-pašto adresas: regita.bendikiene@mf.ktu.lt   (R. Bendikiene)

Labai legiruotas įrankinis plienas yra mažai dilus ir po terminio apdorojimo labai mažai deformuojasi. Todėl toks plienas naudojamas tiksliems įrankiams ir technologinei įrangai gaminti. Autoriai, tiriantys įrankių patvarumą ir dilumą, siūlo naudoti sudėtingas terminio apdorojimo technologijas ir sudėtingą legiravimą.

Šiame darbe legiruotam paviršiniam sluoksniui sudaryti pasiūlyta apvirinimo CO2 ir AGA MIX apsauginių dujų aplinkoje technologija, naudojant miltelių mišinį ir 0,8 mm storio mažaanglio plieno vielą. Apvirinant šiuo būdu, gaunamas nedidelio storio apvirintas sluoksnis, kuriame nėra ryškios perėjimo iš pagrindinio metalo į sluoksnį zonos. Legiruoto paviršinio sluoksnio savybės priklauso nuo jo cheminės sudėties. Keičiant apvirinimo miltelių sudėtį ir legiruoto paviršinio sluoksnio terminio apdorojimo režimus, galima reguliuoti sluoksnio mechanines ir eksploatacines savybes.

Abstracts in English

 Pilnas tekstas
Full text


Plazmos proceso parametrų įtaka YSZ dangų mikrostruktūrai

K. Brinkienė* , R. Kėželis, L. Pranevičius, D. Milčius, A. Baltušnikas, V. Mėčius
Lietuvos energetikos institutas, Breslaujos g. 3, LT-3035 Kaunas
* Autorius susirašinėjimui: tel.: 8-37-401916; fax: 8-37-351271. E-pašto adresas: kristina@isag.lei.lt  (K. Brinkienė)

Plonos itriu stabilizuoto cirkonio oksido (YSZ) dangos plačiai taikomos šiuolaikinėje technikoje. Dažnai jos sudaromos plazminio purškimo būdu. Tyrimai atlikti taikant nepusiausvirąją oro plazmos technologiją dviem plazminio purškimo režimais priklausomai nuo ištekėjimo iš anodo profilio: Lavalio tūtos – L režimas ir cilindro profilio – C režimas. Dangoms gauti buvo naudojami itriu stabilizuoto cirkonio oksido (10 mol % Y2O3) milteliai (50 – 100 ?m). Buvo tiriama, kaip keičiasi cirkonio oksido miltelių morfologija plazminio purškimo metu, nagrinėjamos plazminiu būdu gautų YSZ dangų charakteristikos priklausomai nuo plazmos proceso parametrų bei naudotų miltelių smulkumo ir jų terminio apdorojimo. Straipsnyje pateikta gautų dangų struktūros, tankio, porėtumo, storio bei kristalitų dydžio priklausomybė nuo plazmos proceso parametrų. Parodyta, kad dirbant cilindrinio ištekėjimo iš anodo režimu, gaunamos didesnio tankio YSZ dangos. Proceso metu cirkonio oksido milteliai visiškai išsilydo kanale ir įgyja rutulio pavidalą. Dirbant Lavalio tūtos režimu, dangų parametrus pagerina išankstinis miltelių terminis apdorojimas 700 ° C temperatūroje. Gautų dangų fazinė sudėtis išlieka tokia pat kaip ir pradinių žaliavų – kubinio ZrO2.

Abstracts in English

 Pilnas tekstas
Full text


Papildomi dinaminiai radialinių sandarinimo žiedų vertinimo bandymai

C. Fangauf, V. Wollesen*
Konstruktionstechnik II, Technische Universität Hamburg Harburg, Denickestrasse 17, 21071 Hamburg, Germany
* Autorius susirašinėjimui: tel.: + 49 (0)40 / 42878-3132; fax.: + 49 (0)40 / 42878-2311. E-pašto adresas: wollesen@tuhh.de   (V. Wollesen)

Ne visada optimalu mašinose naudoti tik naujus sandarinimo žiedus. Taip pat kyla klausimas, ar galima šią detalę pakeisti kito gamintojo detale. Taigi susiduriama su klausimu, kaip juos išbandyti: pačioje mašinoje ar bandymų stende.

Darbe pateikti krumpliaratinių siurblių radialinių sandarinimo žiedų dviejų variantų lyginamųjų bandymų rezultatai. Pagal parinktas sąlygas buvo galima lyginti žiedų dinamines ir atsparumo dilimui savybes. Pirmuoju atveju, trumpinant bandymų trukmę, parinktos sąlygos, artimos medžiagų ribinėms apkrovoms, antruoju - artimos eksloatacinėms sąlygoms. Aptarti bandymų rezultatai ir nustatyti vėlesni vertinimo kriterijai. Rezultatai parodė, kad, vertinant geresnį žiedų variantą, galima daryti nedviprasmišką sprendimą.

Lyginant du sandarinimo žiedų variantus naudotinas stendinių bandymų metodas. Šiems bandymams svarbus yra kontrolinis sandarinimo žiedo variantas, todėl surenkant naują mašiną tokie bandymai galėtų būti naudojami tik informacijai papildyti.

Abstracts in English

 Pilnas tekstas
Full text


Plieno cilindrų paviršiaus regeneruotų sluoksnių aplydymas lazeriu

A. Wolynski*
Institute of Machines and Motor Vehicle, Technical University, Piotrowo str. 3, 60-965 Poznań, Poland
* Autorius susirašinėjimui: tel.: + 48-61-6652236, fax.: + 48-61-6652736. E-pašto adresas: andrzej.wolynski@put.poznan.pl   (A. Wolynski)

Straipsnyje rašoma apie regeneracinių miltelių ,,Boro TEC” aplydymą lazeriu ant plieno cilindrų. Sluoksniai buvo aplydomi sraigtine linija skirtingo laipsniu skirtingame sluoksnyje. Tai rodo pasiruošimą aplydymui ir aplydymo procesą. Pateikti matavimų rezultatai, gauti tiriant metalografiškai nedengtų elementų bandinius. Analizuojama sraigtinės linijos uždengimo įtaka gautų sluoksnių geometriniams parametrams, jų struktūra ir mikrokietumo išsidėstymas sluoksniuose.

Abstracts in English

 Pilnas tekstas
Full text


Boro karbidų kermetų trinties ir dėvėjimosi pokyčiai priklausomai nuo struktūros

L. Kommel* , E. Kimmari
Department of Materials Technology, Tallinn Technical University, Ehitajate tee 5, 19086 Tallinn, Estonia
* Autorius susirašinėjimui: tel.: + 372-620-3356; fax.: + 372-620-3196. E-pašto adresas: kommel@edu.ttu.ee  (L. Kommel)

Straipsnyje aptariami boro karbidų kermetų apdirbimo technologiniai ypatumai. Buvo tiriama, kaip mažėja bandinių svoris priklausomai nuo keramikos struktūros. Taip pat buvo tiriamas kermetų dilimo ir trinties mechanizmas.

Abstracts in English

 Pilnas tekstas
Full text


Kompozicinių paviršių nedilumo efekto galimybių tyrimas

A. Žunda* , V. Jankauskas, J. Padgurskas, N. Lapienis
Lietuvos žemės ūkio universitetas, Studentų g. 15, LT-4324 Kaunas-Akademija
* Autorius susirašinėjimui: tel.: 8-37-397553; fax: 8-37-397724. E-pašto adresas: zunda@tech.lzua.lt  (A. Žunda)

Darbe pateikti disko ir trinkelės trinties porų su vienu kompoziciniu paviršiumi tyrimai. Kompozicinį trinkelės paviršių sudarė plienas 45 ir elektros impulsais užpurkšti žalvario ?63 dangų segmentai, išdėstyti tam tikra tvarka reguliariam paviršiui gauti. Trinties bandymai buvo atliekami ribinio tepimo alyva Pemco SN 350 sąlygomis, kai trinkelės slėgis p = 0,6 MPa, o slydimo greitis v = 0,720 m/s. Tyrimų tikslas – nustatyti selektyvaus pernešimo efekto kompoziciniuose slydimo paviršiuose galimybes. Analizuojant trinties paviršių būklę įvertinti varinės servovitinės plėvelės susidarymo ypatumai kintant plieno ir žalvario segmentų plotams trinties paviršiuje. Atlikta mikroskopinė trinties paviršių bei susiformavusios vario plėvelės analizė.

Bandoma trinkelė 95/5 (95 % plieno ir 5 % žalvario) virpa dėl paviršių sukibimo, abu trinties paviršiai buvo raižomi. Iki užstrigimo trinties poros išdirbo 22 minutes. Servovitinė plėvelė nei ant trinkelės, nei ant disko nesusidarė. Trinkelės 80/20 išdirbo visą 30 min. bandymų laiką. Temperatūra, kaip ir 95/5 atveju, pakilo virš 350 K. Tačiau po 10…15 min. temperatūros kilimas sulėtėjo. Dirbant trinties porai 80/20, vibracija atsirado baigiantis baziniam tyrimų laikui (24 min.), o strigimas - po 29 min. Ir diskai, ir trinkelės susibraižė, tačiau žalvario segmentai trinkelių duobutėse pakitę – įgavę vario (rausvą) atspalvį. Trinkelės 50/50 visą 30 min. bandymų laiką išdirbo nevibruodamos. Po 18…20 min. darbo bandinių temperatūra nusistovėdavo apie 333 K. Po 10…15 min. ant disko, trinties takelio zonoje, išryškėdavo trūkinėjantis rausvo atspalvio pėdsakas – vario plėvelė. Bandymų su trinkelėmis 50/50 laikas buvo pratęstas iki 90 min. Per tą laiką dilimo salygos nesikeitė. Apie tai spręsta iš temperatūros ir virpesių. Plieninio disko paviršiumi slystant vientisai žalvario dangai (trinkelė 0/100) trinties pora dirbo sklandžiai, po 5…10 min. trinkelių ir disko paviršiai apsitraukdavo rausvo atspalvio varine plėvele.

Nustatyta, kad esant kompoziciniam paviršiui, kuriame žalvario dangos segmentų plotas ne mažesnis kaip 50 %, gali pasireikšti nedilumo efektas. Esant 0,6 Mpa slėgiui ir 0,72 m/s slydimo greičiui trinties poroje servovitinė plėvelė susiformuoja per 10…15 minučių. Susidariusi plėvelė paviršių šiurkštumą Ra sumažina nuo 0,60 iki 0,10 m m.

Abstracts in English

 Pilnas tekstas
Full text


Veleno paviršiaus šiurkštumas ir jo įtaka radialinio sandarinimo žiedo briaunos dilimui

M. Gawliński* , Z. Kasprzyk
Wrocław University of Technology, ul. Wybrzeże Wyspiańskiego 27, PL-50 370 Wrocław, Poland
* Autorius susirašinėjimui: tel.: + 48-71-3202373; fax.: + 48-71-3283818. E-pašto adresas: gawli@itcmp.pwr.wroc.pl   (M. Gawliński)

Straipsnyje pateikiami veleno paviršiaus šiurkštumo įtakos radialinių sandarinimo žiedų tepimui ir dilimui tyrimo pirmojo etapo rezultatai. Veleno paviršiaus šiurkštumas buvo apibūdinamas naudojant pasirinktus šiurkštumo parametrus. Trumpalaikiai radialinių sandarinimo žiedų atskleidė, kad trinties momentas ir žiedų briaunos dilimas labai priklauso nuo šiurkštumo profilio aukščio, vidutiniško visų veleno nelygumų kreivių spindulio, ordinačių pasiskirstymo pagal profilio aukštį bei profilio vidutinio nuolydžio. Buvo atrasta, kad kai kurių radialinių sandarinimo žiedų nudilimo juostelė pagal perimetrą yra nevienoda. Šie žiedai energijos sunaudoja mažiau nei žiedai su simetriška dilimo juostele. Simetrijos trūkumas briaunos kontakto pagal perimetrą sąlygomis rodo, kad ryšys tarp veleno paviršiaus šiurkštumo ir radialinio sandarinimo žiedo dilimo nėra visiškai aiškus.

Abstracts in English

 Pilnas tekstas
Full text


Neabrazyvinio antifrikcinio trinties paviršių baigiamojo apdirbimo tyrimas

K. Tiškevičius, J. Padgurskas*
Žemės ūkio inžinerijos fakultetas, Lietuvos žemės ūkio universitetas, Studentų g. 15, LT-4324 Kaunas-Akademija
* Autorius susirašinėjimui: tel.: 8-37-397553; fax.: 8-37-397724. E-pašto adresas: juozas_padgurskas@hotmail.com   (J. Padgurskas)
I. Prosyčevas
Fizikinės elektronikos institutas, Kauno technologijos universitetas, Savanorių pr. 271, LT-3009 Kaunas

Neabrazyvinis antifrikcinis trinties paviršių baigiamasis apdirbimas (NAIA) pagrįstas frikciniu metalo pernešimu. Šio darbo tikslas – ištirti plieno paviršių, apdorotų NAIA ir dirbančių poroje su aliuminio lydiniu tribotechnines savybes, taip pat galimybę aktyvinti apdorojamą paviršių amonio bichromatu.

NAIA buvo apdoroti plieniniai ritinėliai (plienas 45, grūdintas, atleistas (vidutinis paviršių kietumas 48,6 HRC, standartinis nuokrypis s  =  1,143), cheminė sudėtis: C – 0,45 %, Si – 0,27 %, Mn – 0,65 % ir s B = 598 MPa). Ritinėliai buvo bandomi poroje su trinkelėmis, pagamintomis iš aliuminio lydinio AMO 7-3 (Al – 90,07 %, Si – 0,30 %, Mg – 0,10 %, Cu – 8,69 %, Zn – 0,33 %, Fe – 0,38 %, Mn – 0,13 %).

NAIA buvo atliekama keičiant paviršių aktyvinančią medžiagą, įtrynimo strypelio prispaudimo slėgį, kitus parametrus (perėjimų skaičių, slydimo greitį) išlaikant pastovius. Bandinių apdorojimo nustatytu režimu trukmė buvo skirtinga. Taip siekta išsiaiškinti, per kiek laiko suformuojama danga. Greičiausiai susiformavo aktyvintų amonio bichromatu ((NH4)2Cr2O7) bandinių dangos esant 48 MPa prispaudimo slėgiui.

Tribotechniniai bandymai buvo atliekami siekiant įvertinti triboporą įsidirbimo laikotarpiu, taip pat perkrovų režimu.

Jei triboporose po NAIA padidinus apkrovą trinties momentas padidėja nežymiai ir palyginti greitai stabilizuojasi, tai be NAIA šis procesas vyksta visiškai kitaip. Trinties momento maksimumai rodo aktyviai vykstančius sankabos procesus, kurie spartina paviršių dilimą. Todėl galima teigti, kad paviršiai, apdoroti NAIA, įsidirba geriau.

Po įsidirbimo buvo atliekami dilimo bandymai, kuriu trukmė t = 8 ×  105 ciklų (9 ×  104 s). Šių bandymų metu paviršiai, neapdoroti NAIA, strigdavo. Paviršių, apdorotų NAIA, strigimo reiškinių nepastebėta. Tai leidžia teigti, kad ir nusistovėjus režimui trinties porų, kurių ritinėliai buvo apdoroti NAIA, kritinės apkrovos gali būti gerokai didesnės negu kontroliniame variante (neapdorotas NAIA).

Mažiausiai trinkelės dyla poroje su ritinėliais, įtrintais amonio bichromatu. Jos nudyla netgi mažiau nei ritinėliai. Apskritai, lyginant ritinėlius su dangomis ir be jų, galima teigti, kad ritinėlius apdorojus NAIA, tokioje poroje dirbančios aliumininio lydinio trinkelės nudyla apie 5 - 10 kartų mažiau.

Bandymų metu bandinių nudilimo atskirai įsidirbimo metu ir nusistovėjus režimui nebuvo nustatyta, todėl sunku pasakyti, kokios yra įsidirbimo ir nusistovėjusio režimo nudilimo dydžių dedamosios. Vis dėlto gauti rezultatai įsidirbimo ir ekstremalių apkrovų srityse, mūsų nuomone, leidžia teigti, kad plieno paviršių apdorojimas NAIA pagerina jų, dirbant poroje su aliuminio lydiniu, įsidirbamumą, padidina kritines apkrovas, sumažina trinties nuostolius ir nusidėvėjimą. Tyrimų rezultatai taip pat leidžia tikėtis, kad amonio bichromatas gali būti naudojamas apdorojamiems paviršiams aktyvinti. Galutinė išvada dėl amonio bichromato gali būti padaryta atlikus tyrimus leistinų eksploatacinių apkrovų sąlygomis.

Abstracts in English

 Pilnas tekstas
Full text


Ličio tepalo, kurio sudėtyje yra vario, cinko ir mangano 8 -hidroksikvinolino antifrikcinės ir atsparumo dilimui savybės

W. Sułek, A. Bocho-Janiszewska*
Faculty of Material Science, Technical University of Radom, 26-600 Radom, Chrobrego Str. 27, Poland
* Autorius susirašinėjimui: tel.: + 48-48-3617538; fax.: + 48-48-3617598. E-pašto adresas: a.janiszewska@poczta.fm   (A. Bocho-Janiszewska)

Tribologiniams bandymams buvo naudojama keturių rutulių mašina, pagaminta Terotechnologijos institute (ITEE) Radome, Lenkijoje. Bandymo rutuliai pagaminti iš chromu legiruoto guolių plieno. Jų skersmuo 12,7 mm.

Darbo tikslas buvo ištirti, kokią įtaką organiniai-metaliniai alyvos priedai ličio tepale daro judesio stabdymui ir dilimui. Buvo ištirta, kaip trinties koeficientas ir išdilimo įduba priklauso nuo apkrovos. Iš gautų rezultatų galima spręsti, kad, pridedant metalo 8-hidroksilkvinolino, pagerėja alyvos gebėjimas mažinti dilimą, nes dilimo įdubos skersmuo yra gerokai mažesnis negu ličio tepalo kompozicijos, kurioje yra organiniai-metaliniai mišiniai. Be to, rezultatai parodė, kad, kai apkrovos didelės, tai mažiausias yra tos kompozicijos įdubos skersmuo, kurioje yra vario.

Abstracts in English

 Pilnas tekstas
Full text


Laminuotos odos sluosnių itempių relaksacijos prognozavimas

D. Milašienė* , V. Jankauskaitė
Aprangos ir polimerinių gaminių technologijos katedra, Kauno technologijos universitetas, Studentų g. 56, LT-3031 Kaunas
* Autorius susirašinėjimui: tel.: 8-37-300205; fax: 8-37-353989. E-pašto adresas: Daiva.Milasiene@ktu.lt  (D. Milašienė)
R. Arcišauskaitė
UAB "Sabalin", Žemaitės g. 145, LT-5400 Šiauliai

Pastaruoju metu darbinės ir apsauginės avalynės gamybai pradėta naudoti laminuota oda, kuri gaunama prie natūralios skeltinės odos paviršiaus karšta plokšte priklijuojant mikroporingą poliuretaninę plėvelę. Tokia hibridinė oda yra atspari vandens skverbčiai, bet laidi vandens garams. Tačiau jos gaminių formos pastovumą lemia atskirų sluoksnių struktūros ir savybių ypatumai. Todėl darbe tirta sluoksnių prigimties įtaka laminuotos odos mechaninėms savybėms ir relaksacinei elgsenai. Nustatyta, kad odos pagrindas daugiausia lemia laminuotos struktūros stiprumo savybes, o polimerinė plėvelė – deformacines. Dėl odos paviršiaus defektų pašalinimo klijų sluoksniu ir kinetinės energijos, kuri išsilaisvina elementaraus irimo akto metu, išsisklaidymo, hibridinei sistemai būdingas didelis kombinuotas sustiprėjimas.

Linijinis tąsiai tamprus modelis – apibendrintas Maksvelo modelis – gali būti naudojamas nelinijinei įtempių relaksacijai odoje prognozuoti, esant pastoviai deformacijai. Šiam tikslui panaudoti diskretiniai relaksacijos laikų spektrai. Nustatyta, kad įtempių relaksacijos procesai polimerinėje plėvelėje vyksta gerokai sparčiau negu odos pagrinde. Plėvelė taip pat padidina įtempių relaksaciją laminuotoje odoje dėl persitvarkymų ir orientacijos reiškinių odos ir polimerinės plėvelės sandūroje.

Abstracts in English

 Pilnas tekstas
Full text


Silicio organiniais junginiais modifikuotos polivinilacetatinės dispersijos struktūra ir klijuotiniai sujungimai

J. V. Gražulevičius, G. Buika
Organinės technologijos katedra, Kauno technologijos universitetas, Radvilėnų pl. 19, LT-3028, Kaunas
A. E. Barkauskas, I. Juodeikienė, D. Minelga*
Medienos mechaninės technologijos katedra, Kauno technologijos universitetas, Studentų g. 56, LT-3031 Kaunas
* Autorius susirašinėjimui: tel.: 8-37-353863; fax: 8-37-353989. E-pašto adresas: darius.minelga@dtf.ktu.lt   (D. Minelga)

Medienos apdirbimo pramonėje tarp daugelio polimerinių klijų plačiai naudojami ir polivinilacetatiniai klijai. Jais klijuojami mediniai dyginiai sujungimai, durys, langai ar kitokie medienos gaminiai. Klijuotinio sujungimo stipris būna gerokai didesnis nei pačios medienos. Tačiau polivinilacetatas yra neatsparus drėgmei polimeras ir, jei toks klijuotinis sujungimas eksploatuojamas drėgnoje aplinkoje, jo stipris mažėja. Pakankamai atsparūs drėgmei klijuotiniai sujungimai gaunami PVA dispersiją modifikuojant specialiais monomerais, pasižyminčiais dideliu reaktingumu. Tokie monomerai turi chemiškai aktyvių grupių, kurių dėka susidaro erdvinės molekulių struktūros. Halogensilanai pasižymi dideliu reaktingumu su hidroksilines grupes, kurios veikia kaip tinklinimo agentai, turinčiais junginiais, tarp jų ir su polivinilacetatu. Tyrimų metu kaip tiriamojo objekto pagrindas buvo naudojama neplastifikuota polivinilacetatinė DF 51 markės dispersija, gaminama AB “Achema”. Ši dispersija buvo modifikuojama silicio organiniais junginiais. Išbandžius keletą silicio junginių, nustatyta, kad silicio dariniu SFTC modifikuota dispersija klijuoti sujungimai yra gerokai stipresni, nei reikalauja standartas (4,82 N/mm²). Nustatyta, kad pakankamas modifikuojančiojo SFTC priedo kiekis, kurio reikia, kad klijuotiniai sujungimai atlaikytų didesnius skėlimo įtempius, nei reikalauja standartas EN 204, yra 1 % dispersijos masės. Atlikta iš šios modifikuotos PVA dispersijos išlietos plėvelės infraraudonojo spektro molekulinė absorbcinė spektrinė bei diferencinė – terminė analizė. Gauta nauja PVA dispersija, atitinkanti EN 204 standarto D3 klasės reikalavimus. Bandymų metu išryškėjo ir jos privalumai: nesunku paruošti modifikuotą kompoziciją; kaip modifikatorius naudojamas SFTC priedas yra pramoninis produktas, todėl nereikia jo sintetinti ir valyti; keičiant modifikuojančiojo priedo kiekį, galima pasiekti 2,5 karto didesnį suklijavimo stiprį, nei reikalauja standartas EN 204.

Abstracts in English

 Pilnas tekstas
Full text


Trigubo kopolimerų komplekso medžio polimero pagrindu taikymas gaminant lignoceliuliozės kompozitus

G. Shulga*
Latvian State Institute of Wood Chemistry, 27 Dzerbenes Str., LV-1006 Riga, Latvia
* Autorius susirašinėjimui: tel.: + 371-75-45139; fax.: + 371-75-50635. E-pašto adresas: shulga@junik.lv  (G. Shulga)
T. Betkers, J. Klyavinsh
Riga Technical University, 1 Kalku Str., LV-1658 Riga, Latvia

Straipsnyje pateikiami ekologiško hibridinio rišiklio, kuris yra trigubas polimerų kompleksas, gautas reaguojant modifikuotam lignosulfonatui ir UF-oligomeranui vandens terpėje, tyrimo rezultatai. Taip pat pateikta patobulinto rišiklio, kurio sudėtyje yra modifikuoto lignosulfonato, adhezinių ir reologinių savybių priklausomybė nuo sudėties ir užpildo rūšies bei sudėties. Naudojant patobulintą rišiklį ir popieriaus gamybos bei medžio hidrolizinio perdirbimo atliekas, buvo sukurti nauji ekologiški, garsui nelaidūs lignoceliuliozės kompozitai. Nustatytų savybių kompozitų kompleksus rekomenduojama naudoti statybose kaip šilumos izoliavimo medžiagą.

Abstracts in English

 Pilnas tekstas
Full text


Polimerinių bituminių stogo dangų su šilumine izoliacija degumo bandymai

A. Žukas* , R. Mačiulaitis
Statybos fakultetas,Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Saulėtekio al. 11, LT-2054 Vilnius
* Autorius susirašinėjimui: tel.: 8-5-2716872; fax.: 8-5-2339878. E-pašto adresas: andrius01@vpgt.lt   (A. Žukas)

Lietuvoje šilumos izoliavimo medžiagų rinka susiformavo tik pastaraisiais dešimtmečiais, o privalomieji normatyviniai dokumentai, reglamentuojantys gaisrinę saugą, buvo parengti tuo metu, kai statinių apšiltinimo procesas šalyje dar nebuvo prasidėjęs. Todėl juose ir nebuvo keliami gaisriniai reikalavimai apšiltinimo sistemoms, tarp jų ir apšiltintiems stogams.

Šiame straipsnyje daugiausio dėmesio skiriama degiausių stogų fragmentų tyrimams. Tuo tikslu atlikti lėkštųjų stogų dangų fragmentų (paviršiaus plotas 1050“ 200 mm), sudarytų iš ruloninės polimerinės bituminės stogo dangos ir skirtingų šilumos izoliavimo medžiagų, bandymai.

Bandymo esmė buvo veikti bandomąjį fragmentą, suformuotą iš konkrečių tiriamųjų medžiagų nustatytu šilumos spinduliuotės srautu ir dujiniu degikliu. Bandymų metu buvo fiksuojama maksimali degimo produktų temperatūra, temperatūrų pasiskirstymas bandinio fragmento neveikiamoje pusėje, fragmento stogo dangos ir izoliacinės medžiagos pažeidimo ilgiai ir liepsnos sklidimas bandinio paviršiumi.

Išanalizavus bandymų rezultatus, nustatyta, kad bandymų įranga užtikrina stabilias kaitinimo ir degimui būdingas sąlygas, lemiančias liepsnos plitimą. Remiantis nustatytais rodikliais, įvertintas skirtingų stogų fragmentų degumas.

Abstracts in English

 Pilnas tekstas
Full text


Hidrofobizuojančiųjų medžiagų įtaka apdailos plytų mūro vandens įgėriui ir džiūvimui

J. Šadauskienė
Statybinių medžiagų katedra, Kauno technologijos universitetas, Studentų g. 48, LT-3031 Kaunas
J. Ramanauskas* , V. Stankevičius
Statybinės šiluminės fizikos laboratorija, Architektūros ir statybos institutas, Tunelio g. 60, LT-3035 Kaunas
* Autorius susirašinėjimui: tel.: 8-37-350779; fax.: 8-37-451355. E-pašto adresas: r_juozas@centras.lt  (J. Ramanauskas)

Pastatų sienų išorinį paviršių nuolat veikia agresyvūs klimato pokyčiai. Didžiausią neigiamą įtaką keraminių apdailos plytų mūrui daro užšąlanti drėgmė. Siekiant prailginti keraminių apdailos plytų ilgaamžiškumą, pradėtos naudoti medžiagos, kurios pasižymi nelaidumu vandeniui, t.y. hidrofobizacija. Tačiau keleto pastarųjų metų praktika parodė, kad hidrofobizuojančiosios medžiagos ne visada prailgina plytų mūro eksploatavimo trukmę, o kartais ją netgi gerokai sutrumpina. Hidrofobizuojančioji medžiaga ne tik kliudo drėgmei patekti į plytų mūrą, bet ir sudaro papildomą barjerą vandens garams, kuris trukdo drėgmei laisvai judėti į išorinį paviršių. Kita vertus, plytų mūro paviršius yra nevienalytis, nes jį sudaro plytos plotai ir mūro skiedinio plotai. Šių plotų vandens įgėrio ir vandens garų laidumo rodikliai yra skirtingi, kaip, beje, ir hidrofobizacinės medžiagos poveikis. Straipsnyje pateikti eksperimentinių tyrimų rezultatai, gauti kompleksiškai vertinant vienos iš hidrofobizuojančiųjų medžiagų įtaką plytų mūro įmirkiui, džiūvimui ir ilgaamžiškumui.

Plytų mūro ilgaamžiškumas buvo tiriamas klimatinėje kameroje veikiant mūro paviršių drėkinimo – šaldymo – šildymo ciklais. Hidrofobizuojančioji medžiaga šiuo atveju sumažino atsparumą klimato poveikių ciklams.

Vandens įgėrio ir džiūvimo bandymui buvo naudojami šešių tipų bandiniai: 1) paprastos keraminės plytos; 2) silikonu padengtos keraminės plytos; 3) keraminės plytos, perimetru padengtos mūro skiediniu; 4) keraminės plytos, perimetru padengtos mūro skiediniu, o paskui silikonu; 5) mūro skiedinio kubeliai; 6) mūro skiedinio kubeliai, padengti silikonu. Taip išskirtas hidrofobizuojančiosios medžiagos poveikis plytai, skiediniui bei jų kompleksui (mūrui).

Pagal gautus duomenis nustatyta, kad pasirinkta hidrofobizuojančioji medžiaga labai sumažina plytos vandens įgėrį, tačiau mažai įtakos turi mūro skiedinio vandens įgėriui, todėl plyta gerokai įmirksta per skiedinio siūles. Džiūvimo greičio sumažėjimas (laidumo vandens garams sumažėjimas) plytų paviršiuje šiuo atveju yra papildomas ardymo faktorius veikiant šalčio ciklams.

Keraminių apdailos plytų fasadinio paviršiaus apsauga nuo vandens įgėrio neužtikrina jų ilgaamžiškumo, jeigu plytos gali įmirkti per mūro siūles.

Abstracts in English

 Pilnas tekstas
Full text


Struktūros formavimasis ir savybių kitimas termiškai apdorojant boro karbidų kompozitus

L. Kommel* , R. Veinthal, E. Kimmari
Department of Materials Technology, Tallinn Technical University, Ehitajate tee 5, Tallinn 19086, Estonia
* Autorius susirašinėjimui: tel.: + 372-620-3356; fax.: +372-620-3196. E-pašto adresas: kommel@edu.ttu.ee  (L. Kommel)

Pateikiamas naujas terminio apdorojimo metodas boro karbido kompozitų struktūrai ir savybėms pakeisti. Atliekant savaime plintančią aukštos temperatūros sintezę (SHS – procesas), presuojant ir termiškai apdorojant kompozitus, kurių pagrindas yra boro karbidas ir aliuminio lydinys, buvo gauti ugniai atsparūs junginiai. Šie naujai suformuoti nano- ir mikrostruktūros ugniai atsparūs junginiai keičia struktūrą, o kartu mechanines, fizikines ir apsaugines kompozitų savybes.

Abstracts in English

 Pilnas tekstas
Full text


Klimato ir oro taršos poveikis pastatų fasadams

R. Norvaišienė* , R. Miniotaitė, V. Stankevičius
Architektūros ir statybos institutas, Tunelio g. 60, LT-3035 Kaunas
* Autorius susirašinėjimui: tel.: 8-37-350799; fax.: 8-37-451355. E-pašto adresas: rosita@email.lt  (R. Norvaišienė)

Atmosfera yra svarbiausias veiksnys, sukeliantis pastatų išorinių atitvarų irimą. Šie atmosferos veiksniai skirstomi į natūralius (krituliai, vėjas, šaltis, karštis) ir sudėtingus cheminius ir biologinius procesus, sukeliamus oro taršos. Pagrindiniai oro teršalai yra sieros dioksidas ir azoto oksidai. Kai šie teršalai reaguoja su vandeniu, deguonimi ir oksidantais, susidaro rūgštus lietus. Rūgštys nusėda ant pastatų atitvarų išorinių paviršių ir juos ardo.

Straipsnyje aprašomi pagrindiniai veiksniai, kurie turi įtakos statybinių medžiagų ilgaamžiškumui ir aiškina irimo mechanizmą. Kompleksiniu klimatinio sendinimo testu buvo tiriamas fasadinių dažų bandinių ilgaamžiškumas ir fizinių parametrų (vandens įgerties koeficiento bei vandens garų laidumo koeficiento) pokyčiai bei jų savybių įtaka fasadinių dažų ilgaamžiškumui. Klimatinio sendinimo testo pagrindiniai ardomieji veiksniai buvo šie: drėkinimas ir džiovinimas; užšaldymas ir atšildymas; UV spinduliuotė. Buvo nustatyta, kad vandeninių polimeriniu dispersinių dažų ilgaamžiškumas didėja, kai vandens garų laidumo koeficiento vertė mažėja daug lėčiau negu paviršinio vandens koeficiento. Kitaip sakant, vandens įgerties koeficiento vertės turėtų būti kuo mažesnės, o vandens garų laidumo koeficiento vertės - kuo didesnės.

Medžiagos ir klimato veiksnių sąveika su teršalais yra sudėtinga ir kintanti. Teršalų nusėdimas ant paviršiaus priklauso nuo atmosferos teršalų koncentracijos, taip pat nuo klimato (įskaitant mikroklimatą prie pat paviršiaus). Aplinkos poveikio srityje daug tyrimų buvo atlikta, norint nustatyti oro teršalų korozinį poveikį bei ryšį tarp medžiagos senėjimo ir aplinkos ardomųjų veiksnių. Nors buvo pateikta daug naudingų duomenų ir žinių apie poveikius, tyrimams stinga bendro požiūrio į matavimo sąlygas, trukmę ir atlikimo metodiką.

Nors dabartiniai testai plačiai naudojami, didelis jų trūkumas yra nerealus išorės sąlygų modeliavimas. Šie testai nėra visiškai moksliškai pagrįsti, nustatant detalų ir tikslų medžiagos irimo greitį, net jei atskirais atvejais jis gali pasirodyti teisingas. Todėl modeliuojant aplinkos sąlygas, reikia sukurti realius ir su konkrečios vietovės klimatu ir oro tarša susijusius testų metodus.

Abstracts in English

 Pilnas tekstas
Full text


Betono struktūros defektų tyrimas infraraudonųjų spindulių spektro analizės metodu

A. Gailius, D. Žukauskas*
Statybinių medžiagų katedra, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Saulėtekio al. 11, LT-2054 Vilnius
* Autorius susirašinėjimui: tel.: 8-614-61736; fax.: 8-5-2700494. E-pašto adresas: dangyrasz@hotmail.com  (D. Žukauskas)

Eksploatacijos metu betonas įgyja įvairaus pobūdžio defektų, kuriuos reikia laiku ir tiksliai nustatyti, kad būtų galima išvengti konstrukcijų suirimo. Tam gali būti naudojami neardomieji tyrimo metodai. Vienas iš perspektyvių ir šiuo metu pasaulyje plačiai taikomų neardomųjų tyrimų metodų yra infraraudonųjų spindulių spektro analizė. Tačiau dar nepakankami ištirta įvairaus pobūdžio defektų įtaka šiluminėms betono savybėms. Todėl šio tyrimo tikslas buvo rasti priklausomybę tarp betono deformacijų ir jo šilumos pasiskirstymo bandinyje, naudojantis infraraudonųjų spindulių spektro analizės metodu.

Buvo tiriama skirtingų deformacijų sukeltų struktūros pokyčių įtaka šilumos pasiskirstymui betone. Šilumos pasiskirstymui betone nustatyti buvo naudojama infraraudonųjų spindulių spektro analizė. Šis metodas remiasi principu, kad medžiagos struktūros defektai turi įtakos šilumos laidumui pažeistose zonose. Bandymams buvo naudojama po tris bandinius, apkrautus skirtingo dydžio apkrovomis. Bandiniai buvo kaitinami ir infraraudonųjų spindulių kamera stebimas šilumos judėjimas bei pasiskirstymas bandinyje. Bandymų rezultatai parodė, kad dėl apkrovų atsiradę struktūros pokyčiai turi įtakos šilumos pasiskirstymui bandinyje.

Abstracts in English

 Pilnas tekstas
Full text


Audinių anizotropiškumo įtaka kritumui

V. Sidabraitė* , V. Masteikaitė
Aprangos ir polimerinių gaminių technologijos katedra,Kauno technologijos universitetas,Studentų g. 56,LT-3031 Kaunas
* Autorius susirašinėjimui: tel.: 8-37-300205; fax: 8-37-353989. E-pašto adresas: Viktorija.Sidabraite@dtf.ktu.lt   (V. Sidabraitė)

Audiniai pasižymi anizotropiškumu – savybių nevienodumu skirtingomis kryptimis. Dėl to kritumo profilis tampa asimeritriškas. Jo asimetriškumas priklauso nuo skirtingo audinių standumo įvairiomis kryptimis. Šio darbo tikslas buvo įvertinti ir prognozuoti audinių kritumą, sąlygojantį lenkiamąjį standumą įvairiomis kryptimis, neatsižvelgiant į šlyties deformaciją.

Remiantis FAST metodika dvylika skirtingų krypčių kirptų bandinių nulinkimo ilgis buvo išmatuotas, apskaičiuotas lenkiamasis standumas ir nubraižytos polinės diagramos, interpretuojančios audinių anizotropiškumą. Eksperimentiniu būdu apskaičiuotos lenkiamojo standumo reikšmės buvo palygintos su Cooperio teoriniu modeliu, skirtu lenkiamajam standumui įvairiomis kryptimis prognozuoti, įvertinant ir siūluose atsirandantį pasipriešinimą sukimui. Norint šiuo metodu prognozuoti lenkiamąjį standumą įvairiomis kryptimis a , pakanka eksperimentiniu būdu nustatyti lenkiamąjį standumą metmenų, ataudų ir viena įstriža kryptimi (45° ).

Audinių kritumo profiliai buvo gauti fotografuojant ant kritumo matuoklio veikiant savajam svoriui susideformavusius skritulio formos bandinius. Siekiant gauti audinių kritumo profilių polines diagramas, kurias būtų galima palyginti su audinių lenkiamąjį standumą įvairiomis kryptimis imituojančiomis polinėmis diagramomis, kas 15° buvo matuojami kritumo profilio vaizde matomi atstumai nuo susidrapiravusio bandinio centro iki krašto. Taip gautos dvidešimt keturios kritumo profilio formą apibūdinančios vertės, iš kurių ir sudarytos polinės diagramos.

Atlikus rezultatų analizę, nustatyta, kad teorinis Cooperio modelis tinka lenkiamajam standumui įvairiomis kryptimis apskaičiuoti ir liaunų audinių kritumui prognozuoti.

Abstracts in English

 Pilnas tekstas
Full text


Netankaus siūlo modelio užpildymo santykio ypatumai

D. Petrulis*
Tekstilės technologijos katedra, Kauno technologijos universitetas, Studentų g. 56, LT-3031 Kaunas
* Autorius susirašinėjimui: tel.: 8-37-353862; fax: 8-37-353989. E-pašto adresas: dopetr@dtf.ktu.lt  (D. Petrulis)

Straipsnyje teoriniu būdu analizuojamas hipotetinis siūlo skespjūvio netankaus užpildymo gijomis (plaukeliais) modelis.

Tyrimo uždavinys – įvertinti netankaus siūlo modelio užpildymo savybes.

Atliktas dviejų šio modelio modifikacijų tyrimas. Pirmosios modifikacijos atveju daroma prielaida, kad gijos atskiruose siūlo skerspjūvio žiediniuose sluoksniuose yra išsidėsčiusios netankiai. Antrosios modifikacijos atveju laikoma, kad gijų išsidėstymo žiediniuose sluoksniuose tankumas yra maksimalus, bet nesiekiantis vertės, kuriai esant jos deformuotųsi skersine kryptimi.

Nustatyta, kad analizuojamosios siūlo modelių modifikacijos skiriasi gijų skaičiumi siūlo skerspjūvyje, o kartu yra galimi skirtingi užpildymo santykio dydžiai. Atlikto tyrimo sąlygomis, kai gijos išsidėsčiusios siūlo skerspjūvyje penkiais arba šešiais sluoksniais, užpildymo santykis skirtingoms netankaus užpildymo modelio modifikacijoms gali skirtis atitinkamai 1,6 % ir 2,3 %. Skaičiavimais patvirtinta, kad plačiame gijų sluoksnių skaičiaus kitimo diapazone netankaus siūlo modelio užpildymo santykis yra beveik pastovaus dydžio, t.y. artimas 0,75. Autoriaus pasiūlytomis lygtimis parodyta, kad užpildymo santykis sukamam siūlui gali būti prilyginamas pastoviam dydžiui, kai laikoma, kad sukamo siūlo gijų skerspjūvis įgyja elipsės pavidalą, gijų ilgis sukant nekinta, o didėjant gijų posvyrio kampui, jos išsidėsto vis didesniame sluoksnių skaičiuje.

Be to, nustatyta, kad šio tyrimo metu apskaičiuoti užpildymo santykio teoriniai rezultatai paprastai priklauso eksperimentinių duomenų imties pločiui, nurodomam kitų tyrinėtojų.

Abstracts in English

 Pilnas tekstas
Full text


Sudėtingos sandaros fasoniniai siūlai: teorinė ir eksperimentinė analizė

S. Petrulytė*
Tekstilės technologijos katedra, Kauno technologijos universitetas, Studentų g. 56, LT-3031 Kaunas
* Autorius susirašinėjimui: tel.: 8-37-353862; fax: 8-37-353989. E-pašto adresas: salpet@dtf.ktu.lt.  (S. Petrulytė)

Darbas skirtas sudėtingos sandaros fasoninių siūlų teorinei ir eksperimentinei analizei. Tiriami fasoniniai siūlai, sudaryti efektinį ruošinį apvijus sutvirtinančiojo komponento siūlu sraigtinėmis vijomis. Efektinį ruošinį sudaro šerdinis ir efektinis komponentas. Vienas iš šių komponentų yra sudarytas iš dviejų siūlų. Sutvirtinančiojo komponento ilgis kinta dėl šio komponento vijimosi apie efektinį ruošinį, kurio ilginis tankis dažniausiai yra didesnis.

Sutvirtinančiojo komponento vijos ilgis apskaičiuotas padarius prielaidą, kad visų trijų efektinį ruošinį sudarančių siūlų skerspjūviai yra apskritimo formos ir sudėtingos sandaros fasoninių siūlų gamybos metu ši forma nesikeičia.

Eksperimentinei analizei atlikti sudėtingos sandaros siūlų bandiniai pagaminti vienprocese fasoninio sukimo mašina su tuščiavidurėmis verpstėmis. Gamybos metu buvo keičiami technologiniai užtaisymo parametrai: tuščiavidurės verpstės sukimosi dažnis ir fasoninių siūlų išleidimo greitis, taip pat šerdinio, efektinio, sutvirtinančiojo komponentų žaliava bei ilginis tankis. Komponentai parinkti taip, kad dviejų efektinį ruošinį sudarančių siūlų skersmenys būtų vienodi ir didesni už trečiojo.

Apskaičiuotosios sutvirtinančiojo komponento vijos ilgio vertės palygintos su eksperimentinių tyrimų rezultatais. Nustatyta, kad teorinių skaičiavimų ir eksperimentinių tyrimų rezultatai skiriasi nuo –4,6 iki +14,7 %.

Atlikta analizė svarbi kaupiant duomenis apie sudėtingos sandaros fasoninių siūlų kokybės įvertinimo rodiklius, kurie būtini kuriant naują šių siūlų ir gaminių iš jų asortimentą.

Abstracts in English

 Pilnas tekstas
Full text


Audinio laidumo orui priklausomybė nuo jo akytumo ir įtemptumo rodiklio j

A. Olšauskienė* , R. Milašius
Tekstilės technologijos katedra, Kauno technologijos universitetas, Studentų g. 56, LT-3031 Kaunas
* Autorius susirašinėjimui: tel.: 8-37-307293; fax.: 8-37-353989. E-pašto adresas: mindas@elektrobalt.lt  (A. Olšauskienė)

Orui filtruoti gana plačiai naudojamos sintetinės filtrinės medžiagos, kurių savybės priklauso nuo audinių struktūros. Audinio oro laidumo dydis gali būti laikomas vienu iš audinio filtrinių savybių rodiklių. Šis dydis taip pat svarbus ir aviacijos pramonėje naudojamiems audiniams. Šiame straipsnyje analizuojamos techninės paskirties audinių savybės, audinio laidumo orui priklausomybė nuo įvairių audinio struktūros parametrų. Straipsnyje pateikiama audinių, išaustų iš įvairių poliesterinių kompleksinių įvairaus tankumo siūlų, oro srauto debito priklausomybės nuo santykinio audinio akučių ploto. Nustatyta, kad audinių oro srauto debitas taip pat priklauso ir nuo jų įtemptumo rodiklio j . Straipsnyje analizuojamos priklausomybės tarp oro srauto debito ir audinių įtemptumo rodiklio.

Abstracts in English

 Pilnas tekstas
Full text


Kryžmiškai armuotų laminatų elgsenos lenkiant tyrimas. II dalis. Ciklinio varginimo bandymas

A. Bezazi
Laboratory of Structure and Mechanics, University of Guelma, BP. 401, Guelma, Algeria
A. El Mahi* , J. M. Berthelot
Institute of Acoustics and Mechanics, University of Le Mans, Avenue Olivier Messiaen, 72085 Le Mans cedex 9, France
* Autorius susirašinėjimui: tel.: + 33 2 43 83 34 56; fax: + 33 2 43 83 31 49. E-pašto adresas: Abderrahim.Elmahi@univ-lemans.fr.   (A. El Mahi)
A. Kondratas
Tarptautinių studijų centras, Kauno technologijos universitetas, A. Mickevičiaus g. 37, LT-3000 Kaunas

Šio straipsnio pagrindinis tikslas - ištirti ir išryškinti armavimo elementų įtaką laminatų mechaninei elgsenai, veikiant apkrovai, ir išnagrinėti skirtingą pažeidimų pobūdį jiems lūžtant. Eksperimentas atliktas su skirtingais skersinio sluoksniavimo laminatais, susidedančiais iš stiklo, Kevlaro ir mišrių pluoštų bei epoksidinės dervos, lenkiant juos trimis atramomis ciklinio varginimo metu. Pirmiausia kompozitų savybės buvo įvertintos esant statinei apkrovai. Vėliau standumo sumažėjimo varginant kreivės buvo gautos esant įvairioms apkrovoms. Wohlerio kreivės buvo gautos naudojant N10 kriterijų, kuris atitinka 10 % pradinio standumo praradimo. Palygintos cikliškai varginto stiklo pluošto laminato ir laminatų, gautų naudojant Kevlaro ir mišrų pluoštą, savybės.

Bandymo rezultatai leidžia stiklo pluošto laminato eksploatacines savybes varginimo metu palyginti su Kevlaro ir mišrių pluoštų laminatų savybėmis. Kevlaro ir mišrių pluoštų laminatų irimas yra daug mažiau trapus nei stiklo pluošto laminatų. Kevlaro pluoštas sumažina laminatų stiprumą varginant.

Abstracts in English

 Pilnas tekstas
Full text


Skenuojančiojo elektroninio mikroskopo taikymas dirvožemio smulkiadispersei frakcijai tirti

I. Prosyčevas* , V. Grigaliūnas
Fizikinės elektronikos institutas, Kauno technologijos universitetas, Savanorių pr. 271, LT-3009 Kaunas
* Autorius susirašinėjimui: tel.: 8-37-313688; fax: 8-37-314423. E-pašto adresas: igorpros@one.lt.  (I. Prosyčevas)
A. Motuzas, R. Vaisvalavičius
Dirvotyros ir agrochemijos katedra, Lietuvos žemės ūkio universitetas, Studentų g. 11, LT-4324 Kaunas-Akademija

Aiškinant sunkiųjų metalų kaupimosi dirvožemyje priežastis, ypač daug dėmesio turi būti skiriama jo smulkiadispersei daliai - dalelėms, mažesnėms už 0,005 mm, darančioms esminę įtaką dirvožemyje vykstantiems medžiagų sorbcijos bei migracijos procesams. Todėl, nustatant dirvožemio smulkiadispersės frakcijos mineralinę sudėtį bei apibūdinant smulkiųjų dalelių morfologines savybes (kristalų struktūrą, jų susikristalizavimo ir iširimo laipsnį, intarpų buvimą), galima gauti svarbios informacijos apie sunkiųjų metalų kaupimosi dirvožemyje mechanizmą, suprasti bei numatyti ekologinius galimo užterštumo padarinius.

Šiam tikslui darbe panaudotas skenuojantysis elektroninis mikroskopas (SEM), įgalinantis ištirti atskiras mineralų daleles, agregatus ir juos atpažinti, kai gauti vaizdai gerai sutampa su identifikuojamų mineralų etaloniniais vaizdais. Tyrimų objektas - karbonatingasis sekliai paglėjėjęs išplautžemis (Calcari-Epihypogleyic Luvisol, LVg-p-w-cc), susiformavęs moreniniuose priemoliuose ir limnoglacialiniuose moliuose. Dirvožemio smulkiadispersė frakcija išskirta peptizavimo būdu, taikant N. Gorbunovo metodiką.

Nustatyta, kad smulkiadispersė dirvožemio frakcija mineralinės sudėties požiūriu yra gana polidispersiška, tačiau nepriklausomai nuo dirvodarinės uolienos kilmės vyrauja ilitai ir kaolinitai. Moreniniame priemolyje susiformavusio dirvožemio smulkiadispersėje frakcijoje aptikta smektitų darinių, o limnoglacialiniame molyje - vermikulitų. Visuose tirtuose mėginiuose rasta šiek tiek kvarco.

Abstracts in English

 Pilnas tekstas
Full text


Medienos mechaninių savybių tyrimas rezonansinių virpesių metodu

J. Vobolis* , M. Aleksiejūnas
Dizaino ir technologijų fakultetas, Kauno technologijos universitetas, Studentų g. 56, LT-3031 Kaunas
* Autorius susirašinėjimui: tel.: 8-37-353863; fax.: 8-37-353863. E-pašto adresas: medkat@dtf.ktu.lt  (J. Vobolis)

Mediena gali būti nagrinėjama kaip polimerinė sistema. Tampriaplasčio kūno reakcija į išorinius poveikius priklauso nuo tampriųjų ir klampiųjų savybių santykio. Šios savybės lemia tiek medienos bandinio, tiek ir gaminio relaksacinius procesus. Taigi gaminant medienos gaminius bei parenkant jiems medieną būtina žinoti ne tik pačios medienos, bet kartais ir įvairių medienos detalių, detalių sujungimų mechanines savybes – stiprį, standumą, slopinimą ir kt.

Straipsnyje pateikta medienos dinaminio tampros modulio ir slopinimo įvertinimo metodika ir įranga. Šiems tyrimams taikomas rezonansinių virpesių metodas. Tyrimams buvo naudojami eglės medienos bandiniai.

Tam buvo pasirinktas 6 metrų ilgio eglės rąstas. Bandiniai buvo paimti iš trijų rąsto vietų ir sąlygiškai pavadinti ,,kambliu”, ,,centru” ir ,,viršūne”.

Nustatyta, kad didžiausiu tampros moduliu pasižymi kamblinės, o mažiausiu – centrinės rąsto dalies bandiniai. Slopinimo koeficiento kitimas yra atvirkščiai proporcingas tampros modulio vertės kitimui.

Abstracts in English

 Pilnas tekstas
Full text


Kai kurios lašo tūrio metodo galimybės tiriant vandens ir alyvos fazių ribą: adsorbciją ir išsiskyrimą

A. Popov, T. Borisova*
Institute of Inorganic Chemistry, Riga Technical University, 34 Miera Street, Salaspils-1, LV-2169, Latvia
* Autorius susirašinėjimui: tel.: + 371-79-44781; fax: + 371-79-01257. E-pašto adresas: nki@nki.lv  (T. Borisova)

Straipsnyje nustatytas adsorbuoto sluoksnio storis (atlikti molekulės linijinių dydžių matavimai), monosluoksnių, išsiskyrusių iš organinės ir vandens fazių, skaičius, krono eterio tankiai ir jo kompleksai su KSCN, Kag(CN)2. Ypač daug dėmesio skiriama skyros paviršiaus įtampos izotermų krypčiai, kai aktyvaus paviršiaus medžiaga adsorbuojama iš vandens ar organinės fazės, taip pat medžiagos būsenai tirpale: disocijuotai, sudarant prisotintą ar persotintą tirpalą. Kompleksų, esančių tarp krono eterių ir kalio druskų, absorbuoto sluoksnio storis lygus 5 – 7 Å ir prilygsta nusėdančių angliavandenilio grandžių suformuoto monosluoksnio storiui.

Abstracts in English

 Pilnas tekstas
Full text